Šuniškos dienos

Šuo atsiduso ir tarė sau: – Nebenoriu daugiau būti šunimi. Ir nebūsiu, – po valandėlės jau ryžtingiau pridūrė jis. – Viskas. Nuo šiol būsiu žmogum, – galop apsisprendė Amsius ir nedvejodamas ėmėsi veikti. Daugiau jokių grandinių, jokio lojimo ir nuobodžiavimo būdoje! Šuniškas Amsiaus gyvenimas nuo šiol pasikeis. Kodėl jis turėtų vargti ir šalti, užuot smagiai leidęs laiką šiltuose namuose? Tegul nuo šios dienos šeimininkas perima kiemsargio pareigas, o Amsius nešios kostiumus, eis į darbą ir valgys bulvių traškučius! Juk žmogiškos pareigos – smagios ir viliojančios, o šeimininkui pakvėpuoti grynu oru tikrai nepakenks. Tik ar apsikeisti gyvenimais taip paprasta? Nepabuvęs kito būdoje – nesužinosi. Au!? Skaitytoja Agnė sako: „Ji patiks net ir tiems, kurie namuose augina katiną arba išvis nieko neaugina ir dar tik svajoja...“?